Prekybos sistema senovės kinijoje
Laikotarpis su pirmosiomis trimis dinastijomis, kai Kinija buvo susiskaldžiusi, imperijos kaip tokios nebuvo. Chzhous ir Rong genčių, gyvenančių Geltonosios upės aukštupio rajone, susirėmimai vis dažnesni. Derlius, išaugintas labai sunkiai, dažnai nepriklausė valstiečiui. Imperija vystė prekybą su kaimyninėmis bei tolimesnėmis šalimis, išvystydama duoklinę sistemą. Čin karalystė buvo patogioje padėtyje.
Ši valstybė skirstoma į Vakarų Džou — su sostine prie dabartinio Siano miesto ir Rytų Džou —apie pr.
Džou buvo feodalinė valstybė, kuri kūrė įtvirtintus miestus strateginėse vietose, dažnai ir priešiškai nusiteikusių genčių teritorijoje. Vėliau sustiprėjo vietiniai feodaliniai administratoriai. Įsigalėjo Dangaus garbinimas, valdovai vangai ėmė skelbtis esą jo sūnūs. Tuo laikotarpiu sukurtos seniausios kinų knygos Šudzing Istorijos knyga ir Šidzing Poezijos knyga vėliau tapo konfucianistinio kanono pagrindu. Kinijos istorijos laikotarpis kinų istoriografijoje vadinamas Čunčiu Prekybos sistema senovės kinijoje ir ruduo.
Jo metu prasidėjo smulkių valstybių ir kunigaikštysčių, kurių valdovai tik nominaliai pripažino Džou valdžią, tarpusavio karai.
Taršos prekybos sistema Priešiškų karalysčių laikotarpiu 5 a. Džou valstybė visiškai suiro ir susikūrė daug savarankiškų valstybių. Per karus smulkias valstybes pajungė stambesnės. Politinio susiskaldymo ir nuolatinių neramumų sąlygomis teritorijoje nuo stepių šiaurėje iki Jangdzės upės pietuose plito bendra kultūra, socialinės normos, rašytinė kalba; regione beveik nelikus nekinų genčių susiklostė gana vientisas etnosas.
Šalyje buvo sparčiai plėtojama drėkinamoji žemdirbystė pagrindinė žemės ūkio kultūra — ryžiaiprekyba, metalurgija, plėtėsi miestai. Valstybė iš esmės kontroliavo svarbiausias gyvenimo sritis: ūkį valstybė buvo laikoma aukščiausia visos žemės savininkereligiją, kultūrą, socialinę sferą.
- Kinijos istorija – Vikipedija
- Senovės kinijos prekybos sistema.
Šalia diduomenės susiformavo išsilavinęs ši sluoksnis, iš kurio kilo žymiausi kinų kultūros veikėjai, filosofai Konfucijus— pr. Džao Džengas — pirmasis Činų dinastijos imperatorius 18 a. Čino valstybė sostinė Sianjangas, prie dabartinio Siano buvo centralizuota, turėjo kodifikuotą įstatymų sistemą, vienodas pinigų ir matų sistemas, raštą, išplėtotas komunikacijas.
Šalis buvo suskirstyta į 36 provincijas, provincijos — į apskritis. Didelėje Čino valstybės teritorijoje reformos įvykdytos per labai trumpą laiką 10—11 metųpasitelkiant labai griežtas priemones: režimo priešininkai ir kritikai buvo žudomi, senoji vietos aristokratija perkeliama į sostinę, ginklai konfiskuojami, prekybos sistema senovės kinijoje ir sunaikintos visos knygos, išskyrus knygas apie žemdirbystę ir homeopatiją.
Siekiant apsiginti nuo klajoklių genčių antpuolių, šiaurėje pradėta statyti Didžiąją kinų sieną. Valstybę, netekusią stipraus valdovo ir išsekintą milžiniško masto darbų, visiškai sužlugdė valstiečių sukilimas. Nors Čino valstybė gyvavo tik 15 metų, vadinamosios vieningos Padangės imperijos idealas tapo visų vėlesnių dinastijų tikslu.
Kinijos istorija 3 a. Senovės Kinija: istorijos ir kultūros periodizavimas. Didžioji kinų siena Parašymo data:
Nuo Čino kilo ir dabartinis Kinijos pavadinimas Europos kalbomis China, Chine, Chiny, Kinijaišskyrus rusų Kitaj; nuo šiauriau Kinijos gyvenusių klajoklių kidanių genties vardo. Hanų dinastijos imperatorius su mokslininkais verčia senovės tekstus 18 a. Hanų istorija skirstoma į Vakarų Hanų pr. Jau Vakarų Hanų laikais vasalinės karalystės neteko autonomijos, joms kontroliuoti buvo paskirti specialūs valdininkai.
Hanai sušvelnino despotinę Činų valdymo sistemą ir suderino ją su konfucianistiniais principais bei normomis.
Ši valstybė skirstoma į Vakarų Džou — su sostine prie dabartinio Siano miesto ir Rytų Džou —apie pr. Džou buvo feodalinė valstybė, kuri kūrė įtvirtintus miestus strateginėse vietose, dažnai ir priešiškai nusiteikusių genčių teritorijoje. Vėliau sustiprėjo vietiniai feodaliniai administratoriai. Įsigalėjo Dangaus garbinimas, valdovai vangai ėmė skelbtis esą jo sūnūs.
Privati nuosavybė buvo labai ribojama: žemė paskelbta valstybės nuosavybe, ją uždrausta parduoti ir pirkti, pirkliai turėjo mokėti didelius mokesčius. Ypač padidėjo valstybės pareigūnų įtaka. Buvo oficialiai reikalaujama, kad jie atitiktų konfucianistinio — doro, pareigingo, lojalaus ir ceremonialo prisilaikančio — žmogaus idealą. Įsigalėjo 12 pakopų — nuo žemiausio tarnautojo iki vyriausiojo ministro — biurokratinė sistema, svarbios valdymo funkcijos, siekiant išvengti pernelyg didelio valdžios sutelkimo, būdavo dubliuojamos pvz.
Sostinėje ir provincijų centruose buvo atidarytos specialios mokyklos, rengiančios valstybės tarnautojus; tai buvo kultūrinio pakilimo laikotarpis. Hanų sukurtos konfucianistinės imperijos ir biurokratinio feodalizmo sistemos pagrindai išliko iki naujųjų laikų.
Kai kurių istorikų nuomone, Hanų laikai yra Kinijos ankstyvieji viduriniai amžiai. Žymiausio Hanų imperatoriaus U Di laikais —87 pr.
Plėtojosi prekyba su tolimomis šalimis, susiformavo Didysis šilko kelias iš Vakarų Kinijos per Centrinę Aziją į Vidurio Rytus ir Romos imperiją pr. Klostėsi intensyvūs ryšiai su Indija, iš kurios kinai perėmė budizmą. Hanų imperijoje reguliariai buvo surašomi ūkiai ir gyventojai. Per 2 po Kr. Visi vyrai, be mokesčio natūra, kasmet 1 mėnesį turėjo atidirbti valstybei: tiesti kelius, vežti prekes, kasti kanalus, statyti rūmus. Gyvavo valstybiniai geležies, druskos, vyno monopoliai nuo pr.
Įvesta bendra pinigų sistema monetosreguliuojama migracija. Už nusižengimus skirta bausmės: plakimas rykštėmis, tremtis, sunkieji darbai, kastravimas, mirties. Hanų laikams būdinga naujas kultūros pakilimas: plėtojosi literatūra, menas, mokslas istorija, matematika, medicina.
Klasikiniai tekstai poezijos, istorijos, permainų ir kitos knygos suvienodinti, išraižyti akmeninėse lentelėse po Kr. Pasirodė matematikos ir medicinos vadovėlių. Buvo rašoma ant medžio lentelių ir šilko, nuo po Kr. Hanų imperija nebuvo stabili valstybė: nuolat kovota dėl sosto, vyko nukariautų genčių ir valstiečių sukilimai, feodaliniai maištai. Dzinams trumpam — pavyko suvienyti šalį, bet netrukus ją sunaikino klajokliai hunai iš šiaurės stepių. Prekybos sistema senovės kinijoje karus apleidus irigacines sistemas smuko žemdirbystė, buvo sugriauti miestai, gyventojų per metų sumažėjo trigubai.
Politinio susiskaldymo ir neramumų laikais Kinijoje sparčiai plito mahajanos budizmas: 5 a.
Prekybos paslaptys su auksu (XAUUSD)
Tangų imperatorius Taidzongas 18 a. Sujų dinastijos kodeksą ir administracinį statutą naudojo ir vėlesnės imperijos. Buvo plečiama ir rekonstruojama Didžioji kinų siena, baigtas kasti Didysis Kinijos kanalaskuris sujungė Jangdzės ir Huanghės upes. Valstybine religija tapo budizmas. Dideli darbai ir nesėkmingi karai su Korėja bei Vietnamu išsekino šalies išteklius.
Prasidėję sukilimai ir sąmokslai sužlugdė Sujų valstybę. Jų laikais Kinija tapo viena galingiausių pasaulio valstybių.
Tangų politinė įtaka siekė Korėją, dabartinį Afganistaną, Vietnamą. Sostinėje Čangane lankėsi misijos iš Bizantijos, Persijos ir kitų šalių. Pagal tradiciją vadinamąja gero prekybos sistema senovės kinijoje epocha laikomi imperatoriaus Taidzongoartimo konfucianistiniam idealui, laikai — Sukurta griežta ir efektyvi biurokratinė sistema, labai sumažėjo valdininkų.
Rūmuose siekta subalansuoti regioninių klanų ir valstybės institucijų ministrų kabineto, rūmų tarybos ir valstybės kanceliarijos įtaką; plačiai taikyta 3 pakopų egzaminų sistema, įsteigta daug mokyklų.
Visose provincijose buvo pastatytos šventovės, kuriose ji buvo garbinama kaip Budos inkarnacija. Imperatoriaus Siuandzongo laikais — Tangai pasiekė didžiausią galią. Dėl admininistracinės ir finansų reformų valstybė labai sustiprėjo, turėjo apie žmonių kariuomenę ir vykdė ekspansinę politiką. Neišvengta ir karinių nesėkmių: prie Talaso upės kinus prekybos sistema senovės kinijoje ir vienintelį kartą istorijoje sumušė arabai ir perėmė šilko kelio kontrolę.
Tangams nuolat teko gintis nuo prekybos sistema senovės kinijoje ir Centrinės Azijos tiurkų.
Kinijos Liaudies Respublika
Nesėkmės susilpnino imperatoriaus valdžią ir vėl įsigalėjo aristokratija. Jis buvo numalšintas, bet atkurti imperijos galios nepavyko. Jos pakraščiuose įsikūrė naujų valstybių, iš jų stipriausios ir labiausiai civilizuotos prekybos sistema senovės kinijoje tangutų Si Sia vakaruose ir kidanių Liao šiaurės rytuose sostinė Jenčinas; dabar Pekinas.
Kinijoje prasidėjo suiručių ir tarpusavio karų laikotarpis, kinų istoriografijoje vadinamas Penkių dinastijų ir dešimties karalysčių epocha —kuris baigėsi įsigalėjus naujai Sungų dinastijai. Tangų laikais klestėjo architektūra, menas, poezija, mokslai prekybos sistema senovės kinijoje, filosofija, astronomija, kartografija, matematika, medicina.
Prekybos sistema senovės kinijoje. Kinijos Liaudies Respublika
Žlungant imperijai pasireiškė ksenofobija neapykanta svetimiesiems : buvo uždrausta palaikyti ryšius su indais, arabais ir kitomis tautomis, sugriauta apie budistų vienuolynų. Vėlyvosios Džou valstybės gyvavo — rūmų gvardijos vadas Džao Kuanginas pasiskelbė imperatoriumi Taidzuper keliolika metų vėl suvienijo Kiniją ir pradėjo Sungų dinastiją.
Sungai, palyginti su Hanais ir Tangais, nepasižymėjo kariniais laimėjimais. Atsižvelgdami į Tangų patirtį, jie svarbiausią dėmesį skyrė vidaus problemoms, centralizavo valdymo sistemą. Sungams pavyko pasiekti ūkio pakilimą: padidėjo dirbamų ir drėkinamų žemių, naujos kviečių, ryžių, sojų veislės leido išauginti 2—3 derlius per metus, pradėta auginti vilnamedžius, cukranendres, tobulinti technologiją vandens malūnai ir presai, medvilnės valymo staklės.
Valstybės ūkio branduoliu tapo pietiniai rajonai. Gyventojų padaugėjo iki apie mln. Miestuose veikė šimtai amatininkų cechų ir valstybinių dirbtuvių.
Manoma, kasmet Sungų Kinijos 1 gyventojas sunaudodavo 2 kg, Vakarų Europos — 0,5 kg geležies. Kasyba ir metalų, druskos, arbatos, lokio pasirinkimo strategijos, mielių, acto prekyba priklausė valstybei.
Prekybą lengvino įvesti popieriniai greta nuo seno vartojamų metalinių pinigai ir išrasti skaičiuotuvai kai kur Europoje naudoti iki 20 a. Plėtojosi intensyvi jūrų prekyba su Pietryčių Azija, pajūrio miestuose lankėsi daug pirklių iš Indijos ir Vidurio Rytų. Sukurta valstybinė socialinės apsaugos sistema: viduriniais amžiais Kinija buvo vienintelė šalis, kurioje veikė valstybės išlaikomi našlaičių ir senelių namai, vaistinės.
Kai kuriuose miestuose gyveno 1 mln.
Susiklostė ir suklestėjo kinų urbanistika. Sungų laikotarpiu klasikinė kinų kultūra pasiekė aukščiausią lygį. Plėtojosi medicina, ji tapo specializuota — šalia tradicinės akupunktūros, atsirado laringologija, stomatologija, oftalmologija, neurologija.
Kinijos istorija
Buvo leidžiamos įvairių mokslo šakų knygos, enciklopedijos. Sungų laikais išrasta artilerijos pabūklai, paplito parakas, kompasas, porcelianas, imta spausdinti knygas ksilografijos būdu. Sungų laikotarpio Kinijos kultūra kartais apibrėžiama kaip ankstyvoji modernybė, bet, kitaip nei vėliau Europoje, ekonomikos, technologijų ir kultūros pokyčiai nelėmė prekybos sistema senovės kinijoje permainų.
Biurokratinė valstybė buvo nesuderinama su privačios nuosavybės ir individo laisvių įteisinimu, plėtros tempai pamažu lėtėjo, klestėjimas baigėsi stagnacija. Sungai nesugebėjo organizuoti efektyvios gynybos nuo klajoklių puldinėjimų. Nuo jie mokėjo didelę duoklę sidabru, šilku ir arbata tangutams.
Senovės kinijos prekybos sistema. devela.lt - Naujienų ir žinių portalas
Įveikę atkaklų kinų pasipriešinimą, per 40 metų karus Čingischano vaikaičio Chu Bilajaus Chubilajaus vadovaujami mongolai nuniokojo ir iki užėmė visas Sungų žemes iki Vietnamo. Pirmą kartą buvo nukariauta visa Kinija. Prie imperijos buvo prijungtas Tibetaskurį mongolai užvaldė dar Juanų valstybės sostine tapo Džundu buvęs Jenčinas, dabar Pekinas.