//Vienkartinių puodelių alternatyva „CupCup“

Tvaraus gyvenimo būdo principus puoselėjanti Valdonė Daugėlaitė jas skleisti nusprendė įkurdama daugkartinio naudojimo pakuočių grąžinimo sistemas „CupCup“. Tai dviejų dydžių daugkartiniai puodeliai skirti pakeisti vienkartinius puodelius įvairiose vietose taikant CupCup grąžinimo sistemas. Dar mokykloje susidomėjusi aplinkos apsaugos temomis Valdonė teigia, jog esminius įpročių pokyčius, siekiant kurti tvarią aplinką galime atlikti palaipsniui, pradėdami nuo mažų dalykų.

KAIP KILO IDĖJA SUKURTI VIENAKRTINIŲ GĖRIMŲ PUODELIŲ ALTERNATYVĄ „CupCup“?

Idėja kilo stebint visuomenės vienkartinių indų naudojimo įpročius, matant skaičius literatūroje, vaizdus žiniasklaidoje, kur laukiniai gyvūnai žūsta dėl vienkartinių daiktų, patekusių į gyvąją gamtą, o ne į atliekų surinkimo sistemas, kur jiems ir vieta. Visa tai indikavo, kad reikia sisteminių vartojimo pokyčių. Produktų gamintojai privalo prisiimti atsakomybę ir užtikrinti atsakingą plastikinių pakuočių naudojimą. Jei to nebus, iš esmės nieko nepakeisime – pakuočių srautai bus nekontroliuojami, rasime visko ir visur, nes visuomenės sąmoningumo lygis, patys žinome, yra labai skirtingas.

„Cup cup“ kūrimo idėją brandinome kurį laiką – tyrinėjome geriausius pavyzdžius, ką daro kiti, stebėjome aplinką ir įžvelgėme galimybę pakeisti vienkartines pakuotes į daugkartines. Vykome į Berlyną patyrinėti ten veikiančios daugkartinių kavos puodelių grąžinimo sistemos – vaikščiodami po miestą žiūrėjome kas veikia, ką galima patobulinti, domėjomės, kaip patys vartotojai vertina šią sistemą.

KOKS „CupCup“ DAUGKARTINIŲ PUODELIŲ GRĄŽINIMO SISTEMŲ VEIKIMO PRINCIPAS?

Depozito schema labai elementari: sumokamas 1 EUR vertės depozitas už puodelį. Puodelis naudojamas tiek kartų, kiek reikia, visada galima pakeisti į švarų, o depozitas atgaunamas gražinus panaudotą puodelį į gražinimo punktą.

Tai paprasčiausia depozito sistema, bet šiuo metu ją dar tobuliname, vyksta kūrybinis procesas su partneriais –  skirtingose vietose įžvelgiame skirtingus veiklos modelius. „Open Kitchen“ bandėme depozitą grynais, tačiau dirbame ties atsiskaitymu kortelėmis, kad palengvinti baro darbą. Festivaliuose taip pat yra įvairių depozito modelių, kiekvienas festivalis yra unikalus ir siūlo savo variantus.

KADA IR KODĖL SUSIDOMĖJOTE APLINKOS APSAUGOS TEMA? KOKIE BUVO PIRMIEJI ŽINGSNIAI LINK EKOLOGIŠKESNIO GYVENIMO BŪDO?

Mane asmeniškai aplinkos apsaugos tema domino nuo mažumės – mokantis mokykloje ėmiau dalyvauti ekologinio klubo „Žvejonė“ veikloje, domėtis ekologija, rūšiuoti, skatinau ir tėvus rinktis ekologiškesnį gyvenimo būdą. Baigusi mokyklą Vilniaus Universitete pasirinkau ekologijos ir aplinkotyros studijas, ėmiau aktyviai dalyvauti aplinkosauginėse organizacijose, tokiose kaip SGMD, „Mes Darom“, „Žali.lt“, o taip pat įvairiose tarptautinėse stovyklose, projektuose, susijusiuose su aplinkos apsauga. Vėliau Kauno Technologijos universitete tęsiau aplinkos inžinerijos studijas, kur nagrinėjau vienkartinių popierinių gėrimų puodelių aplinkosauginį veiksmingumą, o šiuo metu studijuoju doktorantūrą Kauno Technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos institute ir toliau nagrinėju pakuočių sistemas. Mano vyras Irmantas visada palaikė ieškojimuose ir suteikė nemažai drąsos ir papildomų žinių startui su šia iniciatyva.

Manau, kad kiekvienas gali pradėti šiandien, niekada nevėlu – nuo mažų dalykų, apgalvojant savo buitį, galime pradėti keistis.

KAIP DAR STENGIATĖS PRISIDĖTI PRIE GAMTOS IR JOS RESURSŲ TAUSOJIMO?

Šiandien labai daug naudingos informacijos galime rasti internete, dalyvaujant renginiuose, kalbantis su bendraminčiais. Man pačiai nepavyksta gyventi visiškai be atliekų – vis dar apsipirkinėju prekybos centruose, kur gaminiai supakuoti į vienkartines pakuotes. Daugkartinė gertuvė, CupCup‘as kavai, medžiaginis maišelis – visada kuprinėje. Vietoj folijos ir vyniojamos maistinės plėvelės sėkmingai naudojame „Cerawraps“ daugkartines bičių vaško skiauteles maistui susivynioti.  Dėvėti, vintažiniai ar vietinių dizainerių rūbai, keitimasis su sesėmis, draugėmis – mano alternatyva milžiniškai masinei rūbų industrijai, greitosios mados parduotuvėms. Yra daugybė dalykų, kuriuos reikėtų pasikeisti buityje ir tai vyksta palaipsniui – svarbu nekaltinti savęs ir kitų už netobulus pasirinkimus.

NUO KO PATARTUMĖTE KITIEMS ŽMONĖMS PRADĖTI KEISTI SAVO ĮPROČIUS Į LABIAU APLINKĄ TAUSOJANTĮ GYVENIMO BŪDĄ?

Turbūt reikėtų mąstyti 3R principu: sumažinti, panaudoti pakartotinai, perdirbti (angl. reduce, reuse, recycle). Manau, kad visų pirma vartojimo mažinimas turėtų būti pirmasis pasirinkimas, o rūšiavimas turėtų tapti neatskiriama buities dalimi.

KAS JUS LABIAUSIAI MOTYVUOJA ŠIOJE VEIKLOJE?

Labiausiai motyvuoja pati idėja – kelionė, kūrybinis procesas kartu partneriais, renginiais, festivaliais, gamintojais – visi kartu kuriame kažką tvaraus, o kas gausis pamatysime. Tikimės sukurti tvarias grąžinimo sistemas ir realiai sumažinti poveikį aplinkai.