//Tinklaraščio „Trashh-less“ kūrėjos kasdieniniai tvaraus gyvenimo atradimai

Ieva rūpinasi ne tik savo kasdieniniais aplinka tausojančiais pasirinkimais, bet ir padeda tai daryti kitiems. Savo tinklaraštyje „Trashh-less“, mergina dalinasi savo patirtimi bei skatina kitų sąmoningumą ir smalsumą, įtraukdama skaitytojus į kasdieninio gyvenimo pokyčių atradimus, pasakoja, kodėl verta rūpintis savo ir pasaulio derme.

Praeitą vasarą Ieva savanoriavo Madagaskare, tyrinėdama vandenynus, kur pati įsitikimo, kokia svarbi yra vandenynų sveikata visų mūsų gerovei. Kaip pasakojo pašnekovė, norint paneigti mokslininkų spėjimus, kad iki 2050-tų metų vandenynuose bus daugiau plastiko negu žuvų, mes turime imtis dviejų pagrindinių veiksmų – mažinti vartotojiškumą ir atkreipti dėmesį į tai, ką  valgome.
Susipažinkime su Ieva ir jos tvaraus gyvenimo atradimais.

NUO KO PRASIDĖJO TINKLARAŠČIO „TRASH LESS“ KŪRIMAS?

„Trashh_less“ tinklaraščio kūrimą paskatino noras dalintis savo sukauptomis žiniomis su mane supančiais žmonėmis. Nuolatiniai pokalbiai su draugais bei artimaisiais parodė, kad žmonės turi begalę aplinką žalojančių įpročių ne dėl to, kad jiems tai nesvarbu, o dėl to, jog jie nežino, kaip galima gyventi kitaip. Mano tikslas – dalintis pokyčiais, kuriuos aš priimu kasdieniame gyvenime ir parodyti, kad jei yra nors šioks toks noras, tai iš tiesų gali būti labai paprasta.

KADA IR KODĖL SUSIDOMĖJAI APLINKOS APSAUGOS TEMA?

Pirmas, tikrai privertęs susimąstyti dalykas, buvo dar 2014-ais metais, tuo metu mokykloje kaip tik lankiau vieną iš dėstomų dalykų apie klimato kaitą. Vienos pamokos metu žiūrėjome dokumentinį filmą „An Inconvenient Truth“ („Nepatogi tiesa“), pamenu, tada buvau tokia šokiruota, kad tą patį dokumentinį filmą prieš egzaminą peržiūrėjau dar penkis kartus. Nuo tada labai daug domėjausi ir skaičiau šia tema paruoštus pranešimus, lankiausi renginiuose bei peržiūrėjau begalę su tuo susijusių dokumentinių filmų.

KOKIE BUVO PIRMIEJI ŽINGSNIAI LINK EKOLOGIŠKESNIO GYVENIMO BŪDO?

Pirmieji žingsniai link tvaresnio ir ekologiškesnio gyvenimo būdo prasidėjo nuo vonios kambario ir higienos įpročių. Veidą iki šiol valau paprasčiausiu kokosų aliejumi, drėkinu natūraliu hidrolatu arba natūraliu veido kremu, kurių indelius jiems pasibaigus tiesiog pripildau iš naujo. Veido kaukėms naudoju natūralų molį, o šveitikliams kavos tirščius sumaišytus su kokosų aliejumi. Burnos priežiūrai naudoju bambukinį dantų šepetėlį, natūralią dantų pastą ir kokosų aliejų (angliškai vadinamą „oil pulling“) skalavimui. Taip gyvendama supratau kiek mums nedaug iš tiesų reikia.

KOKIĄ NAUDĄ PASTEBĖJAI SAVO GYVENIME, PRADĖJUSI VIS DAŽNIAU RINKTIS APLINKĄ TAUSOJANTĮ ELGESĮ?

Kadangi visi pokyčiai įvyko organiškai, iš lėto, po truputį tyrinėjant vienus ar kitus variantus, staigaus pokyčio savo gyvenime nepajaučiau. Dabar, žvelgiant atgal, manau, kad tai man padėjo tapti labiau organizuota ir atsisakyti daug mano gyvenime nereikalingų dalykų. Tapau sąmoningesnė pirkėja, o pirkdama maisto produktus atkreipiu dėmesį į jo sudėtį bei įpakavimą. Perkant drabužius domiuosi drabužio istorija, iš kur jis atkeliavimo, kas jį pagamino, kokios medžiagos buvo naudojamos jo gamybai. Vietoj vieno vidutinės kokybės daikto, stengiuosi investuoti į daiktus, kurie man tarnaus galbūt net visą gyvenimą.

KAS TAVE ĮKVEPIA IR LABIAUSIAI MOTYVUOJA TINKLARAŠČIO RAŠYMO VEIKLOJE?

Mane labai džiugina žmonių susidomėjimas ir smalsumas, noras išmokti, suprasti ir galų gale įsigilinti į vartotojiškumo sukeliamas problemas. Man patinka dalintis savo kasdieniais mažais atradimais bei diskutuoti apie alternatyvas tvaresniam gyvenimo būdui. Atrodo, taip neseniai pradėjau rašyti tinklaraštį „Trashh_less“ Instagram paskyroje, o jau atsirado tiek daug bendraminčių. Labai smagu matyti augantį būrį žmonių, kuriems iš tiesų rūpi mūsų ateitis.

TAVO NUOMONE, KODĖL TAIP SVARBU ĮKVĖPTI KITUS JAU DABAR PRADĖTI KEISTI SAVO ĮPROČIUS Į LABIAU APLINKĄ TAUSOJANČIUS?

Kuo greičiau pradėsime, tuo greičiau matysime pokyčius savo aplinkoje. Man labai patiko Anne-Marie Bonneau pasakyta frazė: „We don’t need a handful of people doing zero waste perfectly. We need millions of people doing it imperfectly“ (liet. k. „Mums nereikia saujelės žmonių, kurie idealiai pritaiko „zero waste“ gyvenimo būdą. Mums reikia milijono žmonių darančių tai netobulai“). Manau, yra labai svarbu nuolatos prisiminti tai, kad net patys mažiausi pokyčiai reiškia labai daug, jeigu juos savo gyvenimuose pritaiko milijonai žmonių. Tavo pritaikyti pokyčiai greičiausiai „prižadins“ ir tave supančių žmonių smalsumą, nebijok papasakoti ir pasidalinti savo įžvalgomis.

KOKIE YRA PAGRINDINIAI TAVO ATSAKINGO VARTOJIMO KASDIENINIAI ĮPROČIAI?

Dantis ryte valausi su savo gamybos dantų pasta ir bambukiniu dantų šepetėliu. Galvą plaunu su kietu šampūnų, kuris neturi plastikinio įpakavimo. Į darbą keliauju viešuoju transportu arba dviračiu, o pietums visada turiu iš vakaro savo paruoštą pietų dėžutę. Su savimi visada turiu daugkartinį vandens buteliuką. Maisto apsipirkimus stengiuosi planuoti iš anksto. Kai dirbu su kompiuteriu naršau ne Google, o Ecosia, kurios pagalba naršydama „sodinu medžius“. Makiažą valau su daugkartinio naudojimo medvilniniais padeliais ir kokosų aliejumi. Į visus savo veiksmus stengiuosi žvelgti atsakingo vartotojo akimis, paklausti savęs, ką galiu parinkti daryti kitaip ar visai atsisakyti.

KOKIĄ ĮTAKĄ TAVO GYVENIME TURĖJO SAVANORYSTĖ MADAGASKARE? KOKIĄ ŽINUTĘ IŠ TEN PARSIVEŽEI PATI SAU IR KITIEMS?

Laikas praleistas savanoriaujant Madagaskare iš tiesų yra vienas įsimintiniausių mano gyvenime. Nuolatos sakau, kad jeigu galėčiau padaryti taip, kad visi turėtų galimybę patirti tai, ką aš patyriau būdama ten, net nedvejodama taip padaryčiau. Būdama ten supratau, kokia svarbi yra vandenynų sveikata visų mūsų gerovei – net 70-80% viso aplinkoje esančio deguonies pagamina jūrų žolės. Vandenynai dengia maždaug 70% viso žemės paviršiaus ir yra pagrindinis pajamų ir pragyvenimo šaltinis trims milijardams žmonių. Beveik 40% populiacijos yra tiesiogiai priklausomi nuo vandenynų biologinės įvairovės. Norint paneigti mokslininkų spėjimus, kad iki 2050-tų metų vandenynuose bus daugiau plastiko negu žuvų, mes turime imtis dviejų pagrindinių veiksmų – mažinti vartotojiškumą ir kreipti dėmesį į tai, ką mes valgome.