//Maisto atliekų rūšiavimas: įprotis, kurį teks prisijaukinti

Žali, geltoni ir mėlyni konteineriai, skirti stiklo, plastmasės bei popieriaus atliekoms – įprasti visiems. Tačiau alytiškiai žino dar vieną – maisto atliekų rūšiavimui skirtą konteinerį.  Alytaus atliekų tvarkymo specialistai tikisi, kad pagal pasiektus puikius maisto atliekų tvarkymo rezultatus, Alytui pavyks pasivyti ir lyderę Vokietiją.

Nuo šių metų sausio 1 d. dalyje Lietuvos miestų pradėtas diegti atskirų maisto atliekų surinkimas. Alytaus regionas – pirmasis šalyje, pasiryžęs pradėti šią naujovę. Praėjusių metų rudenį prie atskiro maisto atliekų rūšiavimo prisijungė ir Druskininkų savivaldybė.

Alytaus individualių namų gyventojams iš viso buvo išdalinti 6 tūkstančiai maisto atliekų konteinerių, atskirai maisto atliekos surenkamos ir iš savivaldybių įmonių, kuriose teikiamos maitinimo paslaugos. Šiais metais planuojama įtraukti ir Alytaus daugiabučių gyventojus.

Mitus paneigė praktiškai

UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo padalinio vadovo Andriaus Jučo teigimu, apie maisto atliekų rūšiavimą sklando nemažai mitų.

„Nors alytiškiai naujuosius konteinerius pasitiko gana palankiai, tačiau vis tiek teko susidurti su skeptiškomis nuomonėmis dėl galimo blogo kvapo. Nors maisto atliekos sukelia neigiamas asociacijas, tačiau tinkamomis technologijomis apdorotos atliekos nekelia jokių problemų, o laikantis švaros, neatsiranda ir kvapo. Taip pat gyventojus neramino mokesčiai. Žmonės įsivaizdavo, kad už naujuosius konteinerius reikės papildomai mokėti, tačiau maisto atliekų surinkimas įtakos rinkliavos dydžiui neturėjo“, – sako A. Jučas.

Pasak jo, į maisto atliekų konteinerius galima mesti ne tik tokias maisto atliekas kaip kavos tirščius, kaulus, ašakas, vaisius ir daržovių likučius, kiaušinių lukštus, arbatos tirščius ir pakelius, aliejų, pieno produktus, bet ir riebalais ar kitais maisto produktais suteptą kartoną, pavyzdžiui, picų popierines dėžes. Taip pat žaliąsias atliekas – kambarinius augalus ir jų dalis, piktžoles, kitas sodo ir daržo atliekas, susmulkintas medžių šakas.

Visgi, atliekų tvarkymo specialistas pastebi, kad šiandien daugeliui žmonių rūšiavimas tampa ne prievole, o sąmoningu apsisprendimu.

Tie, kurie nori, tačiau nežino, kaip pradėti gyventi tvariau, gerąją kitų patirtį apie atliekų tvarkymą ir kaip tai daryti patogiai bei taisyklingai, perima aktyviai įsitraukdami į projekto „Misija nulis“ organizuojamas akcijas.

Trąšomis sugrįžta ūkininkams

Atskirai rinkti maisto atliekas įpareigoja Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos strategija, kurios tikslas – mažinti atliekų kiekį ir taupyti pirminius išteklius, o susidariusias atliekas naudoti pakartotinai.

„Tvarkymo procesas vyksta žiedinės ekonomikos principu. Iš pradžių, surinktas maisto atliekas vežame į atliekų tvarkymo technologijų centrą, kur biologinio apdorojimo įrenginiuose jos susmulkinamos, o tam tikroje temperatūroje išskiria metano dujas. Iš jų gaminame elektros ir šilumos energiją, kurią panaudojame įrenginių darbui. Galutinis produktas yra kompostas, grįžtantis pas ūkininkus trąšų pavidalu“, – proceso eigą atskleidžia A. Jučas.

Situacija Lietuvoje

Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos viceprezidentės Jolitos Šalkauskienės teigimu, dalis savivaldybių jau praktiškai ruošiasi pradėti atskirai rinkti maisto ir virtuvės atliekas: įvertintos maisto ir virtuvės atliekų surinkimo bei tvarkymo galimybės, pasirinkti šių atliekų tvarkymo būdai, statomi ir dalinami konteineriai biologiškai skaidžiosioms atliekoms rinkti, derinami biologiškai skaidžių atliekų surinkimo reikalavimai.

„Pagrindinė problema, dėl kurios kiti miestai delsia – norėtųsi detalesnio teisinio reglamentavimo, taikomo virtuvės maisto atliekų tvarkymui. Nuo šių reikalavimų priklauso investicijų, kurias privalės atlikti atliekų tvarkytojai, dydis bei visos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos kaštai“, – sako Lietuvos regionų atliekų tvarkymo centro asociacijos viceprezidentė J. Šalkauskienė.

Vejasi Vokietiją

VšĮ  Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius pastebi, kad Alytaus regiono pasiryžimas įsidiegti šią naujovę anksčiau – puikus  žiedinės ekonomikos pavyzdys visai Lietuvai.

Pasak jo, kitų užsienio šalių patirtis rodo, kad sėkmingą maisto atliekų tvarkymą gali užtikrinti nuolatinė komunikacija su gyventojais, nemokamas atliekų surinkimo priemonių dalinimas, nedideli mokesčiai bei kontrolės priemonės.

„Alytus taiko visas šias priemones ir jiems puikiai sekasi, todėl tikimės, kad dar šiais metais pavyks prisivyti sėkmingai tą darančius miestus Vokietijoje, kuri turi gilias maisto atliekų surinkimo tradicijas, siekiančias net kelis dešimtmečius. Kalbant apie visus Lietuvos miestus, Šiaurės Italijos pavyzdys rodo, kad pasiekti gerus perdirbimo rezultatus, galima per 10-15 metų, įvedus atskirą maisto atliekų surinkimą“, – teigia D. Tracevičius.

Skandinavijos šalių patirtis rodo, kad atskirai surenkant maisto atliekas, mišrių atliekų kiekis sumažėja 30 procentų.