//Startuoja iniciatyva „MISIJA:NULIS“ – elgesio pokyčiai per 60 dienų

Lietuvoje vienu automobiliu vidutiniškai važinėja du žmonės – tai gali būti ir mažos sąrangos automobiliai, ir penkių ar septynių vietų galingi visureigiai. Kaskart užkūrus variklį automobilių išmetamas CO2 daro neigiamą poveikį: didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, skatina klimato kaitą. Pažymėtina, kad CO2 atmosferoje išlieka nuo 50 iki 200 metų. Remiantis tyrimais, lietuviai kur kas rečiau nei kiti europiečiai yra linkę prisiimti atsakomybę už savo kasdienės veiklos neigiamą poveikį aplinkai ir yra tarp mažiausiai linkusių keisti savo elgseną.

Siekiant atkreipti dėmesį į neatsakingo individualaus vartojimo padarinius, inicijuojama socialinė akcija „MISIJA:NULIS“, kurių pirmame etape daugiabučių namų bendruomenės bei individualių namų gyventojai kviečiami dalyvauti elgesio pokyčių eksperimente.

„Spinter“ ir Eurobarometro tyrimais nustatyta, kad net 8 iš 10 Lietuvos gyventojų rūpi aplinkos apsaugos ir taršos mažinimo temos, tačiau jie abejoja, kad kasdienių įpročių koregavimas turi įtakos aplinkos oro taršai, klimato kaitai  ir kitoms aplinkosaugos problemoms.

VGTU Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentė dr. Eglė Marčiulaitienė pastebi, kad toks įsitikinimas iš esmės yra klaidingas. „Žmonėms atrodo, kad klimato pokyčius skatina gamybos ir pramonės sektorius, o ne kiekvieno mūsų kasdienė veikla. Tai nebūtinai yra tiesa – kasdieniai įpročiai gali kurti realų aplinkos pokytį: ir teigiamą, ir neigiamą. Pamačius realius skaičius, lengviau suprasti savo veiklos rezultatus ir rasti priežastį keisti įpročius“, – sako specialistė.

Pagrindinis projekto „MISIJA:NULIS“ akcentas – elgesio pokyčių eksperimentas, kuriame kviečiami dalyvauti daugiabučių ir individualių namų gyventojai visoje Lietuvoje. Eksperimento metu bus galima ne tik sužinoti vertingos informacijos apie energijos suvartojimą, bet ir patikrinti, kaip aplinką veikia kiekvienas individualus namų ūkis ar turimas automobilis. Iniciatyvos „MISIJA:NULIS“ tinklalapyje veikia skaičiuoklė, kurioje įvedus tam tikrus duomenis, galima sužinoti savo veiklos padarinius aplinkai, pavyzdžiui, patikrinti, kiek tos dienos kelionių automobiliu metu į aplinką buvo išskirta anglies dioksido.

Eksperimentas trunka 60 dienų – 30 dienų gyventojai fiksuoja rodmenis, kitas 30 – siekia rezultatus pagerinti. Viso projekto metu vyksta konsultacijos ir susitikimai su aplinkosaugininkais ir ekspertais, kaupiamos žinios ir praktiniai įgūdžiai kaip sumaniai vartoti elektros energiją, rūšiuoti atliekas, vykdyti aplinkai draugiškus žmogaus veiklos procesus. Prie iniciatyvos antrame etape bus kviečiamos jungtis ir verslo įmonės, kurios bus skatinamos keisti darbo organizavimo įpročius, tapti draugiškiausiomis aplinkai verslo sektoriuje.

Rinktis tvaresnius energijos šaltinius, rūšiuoti atliekas, ypač – atsakingai rinktis vairuojamus automobilius ir imti planuoti keliones viešuoju transportu tampa gyvybiškai svarbu. Šiuo metu CO2 koncentracija atmosferoje yra didžiausia per pastaruosius 650 000 metų. CO2 taip pat yra vienos pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) sąlygojančių klimato kaitą. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje fiksuojamas ŠESD kiekis yra didžiausias Baltijos šalyse. Į aplinką išskiriama net 20 mln. tonų CO2 ekv. Estijoje šis rodiklis yra šiek tiek mažesnis, o Latvijoje skaičiai mažesni beveik perpus. Daugiausiai – net ketvirtadalį visų šalyje išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – išmeta transporto priemonės (25, 4 proc.). Transportas taip pat yra vienas esminių oro užterštumo problemos sukėlėjų – Lietuvoje jis sąlygoja daugiau nei 65 proc. oro taršos azoto oksidais.

„Viskas prasideda nuo žinių: iš pradžių turime suvokti problematiką ir savo veiklos poveikį, tuomet sužinoti, kaip galime sumažinti asmeninio vartojimo taršą ir imtis iniciatyvos keisti situaciją. Viso projekto „MISIJA:NULIS“ metu bus skatinami žiniomis grįsti pokyčiai“, – sako E. Marčiulaitienė.

Aplinkos apsaugos, energetikos, ir kt. sričių specialistai „MISIJA:NULIS“ projekto metu vyks į įvairius Lietuvos miestus ir daugiabučių bendruomenėms bei individualių namų gyventojams teiks vertingus patarimus ir informaciją, skatinančią aplinkai draugiškesnius kasdienius buities pasirinkimus.

Pirmieji susitikimai Vilniuje numatyti jau kovo mėnesį: pirmasis renginys vyko vakar Karoliniškių bendruomenėje, šiandien, kovo 15 d. – susitikimas su ekspertais vyks Žirmūnuose. Pirmojo etapo metu tokie renginiai numatomi Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Alytuje. Gyventojai kviečiami aktyviai įsitraukti į elgesio pokyčių eksperimentą, susipažinti su aktualia informacija apie oro ir aplinkos taršą bei kiekvienam svarbų tvarų energijos vartojimą.

 

Projektas vykdomas Aplinkos ministerijos iniciatyva ir finansuojamas ES paramos lėšomis.